Monografija „Muitų teisinis reguliavimas“ (2019) kaip naujas tarptautinės prekybos ir muitų teisės šaltinis lietuvių kalba

Europos Sąjungos (ES) prekybos ir muitų teisės reikšmė bei aktualijos:

Pastarąjį dešimtmetį (nuo 2010 m.), ir ypač pastaruosius kelis metus (nuo 2016 m.) vykę pokyčiai – Europos Sąjungos (ES) muitų teisės reforma, naujų reglamentų prekybos apsaugos muitų teisės klausimais priėmimas paskatino būtinybę tiek teoriškai, tiek ir praktiškai plačiau tirti ir nagrinėti muitų taikymo teisines prielaidas bei jų teisinį reguliavimą tarptautinės muitų teisės, ES ir nacionalinės teisės kontekste. Atitinkamai, vykstant naujojo pagrindinio ES muitų teisės šaltinio – 2016 m. gegužės mėn. pradėjusio galioti Sąjungos muitinės kodekso (SMK) įgyvendinimo procesui ir taikant naujus prekybos apsaugos muitų taikymą apibrėžiančių ES reglamentus (Nr. 2018/825, 2017/2321 bei 2016/1036) praktiniu požiūriu tampa itin svarbu pristatyti bei paaiškinti jų nuostatas tiek teisės praktikams, tiek ir verslo bendruomenei.

Mokslinė ir praktinė literatūra ES prekybos ir muitų teisės srityje lietuvių kalba:

Aptariant literatūrą muitų (muitinės ) teisės tema lietuvių kalba, būtina pastebėti, jog konkretūs muitų, kaip tarptautinės prekybos reguliavimo priemonės, taikymo ir su juo susijusio teisinio reglamentavimo klausimai, vertinant juos iš tarptautinės ir ES muitų teisės perspektyvos bei siejant su mokestinius ginčus nagrinėjančių ir mokesčius administruojančių institucijų praktika, nacionalinėje teisės doktrinoje yra aptarti tik fragmentiškai, bendraisiais bruožais. Pavyzdžiui, tarp pastarųjų metų teisinių mokslinių darbų šia tema galima paminėti nebent tik prof. dr. A. Laurinavičiaus ir kitų autorių studiją „Muitinė tarptautinės prekybos logistinėje grandinėje“ (2014) [1]. Jos I-III skyriuje, remiantis jau šiuo metu galiojančio SMK nuostatomis, yra pristatoma teorinė muitų (muitinės) teisės struktūra, aptariamas pagrindinių jos teisės šaltinių santykis, pristatomo prekių tarifinio klasifikavimo ir muitinės procedūrų reglamentavimo aktualijos, t. y. pasikeitusios muitinės procedūrų rūšys ir jų vykdymo ypatumai.

Akcentuotina, jog šia tema išleistus šaltinius lietuvių kalba papildo 2020 m. vasario mėn. pasirodžiusi, Mykolo Romerio universitete autoriaus 2019 m. parengta bei išleista monografija „Muitų teisinis reguliavimas“ [2], kurioje nuosekliai aptariami visi bendrieji tarptautinės, ES bei nacionalinės muitų (muitinės) teisės struktūros bei taikymo klausimai.

Monografija “ Muitų teisinis reguliavimas“ (2019), kaip naujas literatūros šaltinis:

Monografijos turinyje yra analizuojami visi muitų teisinio reguliavimo lygmenys (tarptautinis (PPO), ES ir nacionalinį (Lietuvos Respublikos)). Be to, jos pirmame bei antrame skyriuje nagrinėjama muitų, kaip tarptautinės prekybos reguliavimo priemonės, teisinė prigimtis bei jų reglamentavimo sistemos formavimosi ypatumai, vystymosi tendencijos ir probleminės sritys tarptautinėje ekonominėje teisėje. Taip pat joje pristatomi bendrieji tarptautinės prekybos teisinio reguliavimo principai bei nuostatos ir prekybos tarifinio bei netarifinio reguliavimo metodų sąvokos; ES bendrosios užsienio prekybos teisinio reguliavimo sistemos pagrindinės nuostatos (remiantis SMK normomis ir aktualiomis kitų ES muitų teisės reglamentų, įskaitant reglamentus dėl prekybos apsaugos muitų taikymo, nuostatos). Be to, papildomai lyginamuoju aspektu monografijoje analizuojama ES bendrosios prekybos ir muitų politikos specifika tiriamų valstybių atžvilgiu. Kartu nagrinėjama ir konkrečių valstybių, pagrindinių ES užsienio prekybos partnerių – Kinijos Liaudies Respublikos, Rusijos Federacijos ir Indijos Respublikos – ekonominė teisė bei šių valstybių ekonominės teisės institutai, įtvirtinantys (nustatantys) tarptautinės prekybos su ES valstybėmis, tarifinio (muitų) reguliavimo priemones bei vertinama šių reguliavimo priemonių reikšmė laisvos tarptautinės prekybos užtikrinimui.

Galiausiai monografijos trečiajame skyriuje analizuojama atskirų tarptautinių ir ES muitų teisės šaltinių (SMK, Kombinuotosios nomenklatūros, ES reglamentų dėl prekybos apsaugos muitų teisės aktų), taip pat Lietuvos Respublikos nacionalinių muitinės teisės aktų (Muitinės įstatymo, Mokesčių administravimo įstatymo, Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių ir kt.) taikymo specifika remiantis besiformuojančia tarptautinių ir nacionalinių teismų ir kitų ginčus nagrinėjančių institucijų praktika. Taigi, šioje monografijos dalyje pristatoma PPO, ES Teisingumo teismo ir Lietuvos nacionalinių teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) praktika ginčuose ir bylose dėl muitų ir jų pagrindinių apskaičiavimo veiksnių (prekių klasifikavimo, kilmės, vertės, muitinės procedūrų) už laikotarpį nuo 2010 m.

Monografijoje atliktas tyrimas gali būti naudingas ne tik muitų teisės aktus taikantiems subjektams – mokesčių administratoriams ir mokestinius ginčus nagrinėjančioms institucijoms, teisės aktų leidėjams, bet, pirmiausia, ir verslo subjektams, prekiaujantiems su trečiosiomis valstybėmis, dalyvaujantiems su muitų taikymu susijusiuose teisiniuose santykiuose ir ginantiems savo teises ir teisėtus interesus ginčuose su muitinės administracijomis. Su monografijos tekstu (el. versija) galima susipažinti šioje nuorodoje:

https://repository.mruni.eu/handle/007/16242

Šaltiniai ir literatūra:

 [1] [Alfonsas Laurinavičius ir kt., Muitinė tarptautinės prekybos logistinėje grandinėje (Vilnius: Mykolo Romerio Universitetas, 2014).

[2] Gediminas Valantiejus, Muitų teisinis reguliavimas (Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019).

Pastabos:

Straipsnio originali versija publikuota autoriaus asmenininėje paskyroje LinkedIn portale (2020-02-26), taip pat Muitinės Praktikų Asociacijos paskelblta tinklapyje www.muita.lt:

https://www.muita.lt/naujienos/monografija-muitu-teisinis-reguliavimas

Leave a Reply

Your email address will not be published.Required fields are marked *